Dviračiu warm up/down 20:00 [4]
shoes: scott + mavic
pamačius starto protokolus susinervinau - mbha ir mbde grupių handikapai tuo pačiu metu, o trasos tai tos pačios.. reikia skirti daug laiko minčių surikiavimui. atrodė kad surikiavau. būsena man patiko. tačiau važiuodama į startą pasiimti lipduko pamatau dviratininkų punktą ant markiruotės vedančios į startą 8-( starte sutinku danielių, apsakau situaciją, jis atsako, kad nieko pakeisti nebegali. nuvarau į finišą, surandu devį ir dar kartą bandau apsakyt situaciją, jis irgi tą patį sako - nieko negalima pakeisti. bandau išaiškint, kad paprasčiausias sprendimas nuvesti markiruotę šalia esančia proskynėle, vis mažiau šansų ką nors suvažinėt.
išvažiuoju daryt apšilimo ir nuojauta tokia, kad nieko nebus padaryta :( jaučiausi taip, kad padariau ką turėjau padaryt, todėl nekreipiau dėmesio į šiuos trikdžius, tai įtakojo tik apšilimo trukmę.
galų gale prieš pat startą prieina devis ir sako, kad nieko nepakeitė, nes buvo jau mačiųsiųjų kur punktas. sakau jam "velniop tuos, kurie matė, visi dėl to išgyvens. bus blogiau, jei siauram takelyje atsitiks koks nors susidūrimas, tai bus žymiai blogiau". devis nieko nebeatsako, o aš lekiu į startą..
Dviračiu orientuojantis race 58:42 [5] *** 12.0 km (4:54 / km) +40m 4:49 / km
ahr:174 max:183 shoes: scott + mavic
stoviu starto koridoriuje. startuojam kartu su vyrais, tie kurie arti - kažkoks baltarusis, paskui po 45sek renata, po jos pusė minutės kitas baltarusis, po 40sek latvis, po pusantros minutės aš, dar po pusės minutės gintas valauskas (nepažįstu) ir dar po dviejų minučių asta, penkios minutės po manęs kita asta, šešios - rūta. štai ir visas mūsų sąrašas kuris konkuruoja. atstoviu eilę, mane išleidžia, dviračio žvaigždė eilinį kartą sudurniuoja, todėl iki žemėlapio nurėplioju paspirtuku. gal todėl mergina, kuri paduoda žemėlapius atkiša a grupės ir klausia "a?". velnias sakau, "ne a, o e", grįžtu pasiimt savo, įmetu žvaigždę, kuria nori važiuot dviratis ir išvarau. visą kelią iki pirmo visiems šaukiu "op" ir valau kelią sau ir iš paskos važiuojančiam gintui. prieš pat pirmą jau pamatau latvį bevažiuojantį priešpriešiais į antrą, mane aplenkia gintas, atsižymim ir varom į antrą. čia jau kartu su latviu visi trys. aha, latvis jau suvalgytas, dabar reikia protingai kažkaip su tais vyrais važiuoti. ginto nepažįstu, nežinau kiek galima pasitikėt ir kokiu greičiu važiuoja. bet vistiek kartu trečiame ir išvarom į ketvirtą. ilgas pravažiavimas į parką. vyrai važiuoja asfaltu prieš eismą, man nepatinka, aš pereinu į teisingą pusę, pamatau, kad jie ne tokie greiti. gintas šiek tiek spurtuoja, aš jį pasiveju, galvoju pailsėsiu nes jo nugara plati. iš tikrųjų ilsiuosi net per daug. sumąstau išlįsti ir vesti. išlendu, vedu, gintas sėdi, latvis nelabai. man nepatinka, aš dar paspurtuoju, matau vyrai neišlaiko tempo, bet aš pralekiu savo keliuką. tada nesiblaškydama priimu sprendimą apvažiuot aplinkui, nors ir žinau kad pralošiu kokią minutę. viskas normaliai, tačiau sėdu ant paties punkto. bet po tokio pravažiavimo latvio ir ginto atsikratau. matau, kad jie pradeda blaškytis, todėl man neberūpi :). tada ne visai užtikrintai į penktą, šeštą ir septintą. čia vėl pamatau latvį ir dabar jau astą 8-/ greit sumetu kad bent kiek pavargau ir reikia šiek tiek pailsėt važiuojant paskui ją į aštuntą, tada sustabdau astą ne ten važiuojančią į devintą pradžioje, tačiau vidury ji vis tiek deda baisią klaidą ir aš iš paskos (nes ilsiuosi). pravažiavimas į dešimtą pajūriu per smėlį. punktas turi būti prie jūros. važiuoju iš paskos ir matau kad galiu greičiau, asta bando neatsilikt bet vis tiek po truputį tolstu. taip važiuodama suprantu kad jau per toli, bet punkto niekaip nesimato. atsisuku skaičiuot laiptus kaip orientyrą ir ant vieno pamatau punktą :( ką dar galima pasakyt? be žodžių.. matau apsisukančią astą, tačiau jai iki punkto arčiau. o priešinis vėjas tikrai nepadeda važiuot ;) aha, vadinasi renatos dar nepavijau, o asta jau aplenkė. artėju prie punkto ir matau atvažiuojančią astą j. o čia jau ir supykstu. raminu save kad tai tik trasos vidurys, dar negalima pasiduot. į vienuoliktą ir dvyliktą kartu su asta j, dar pamatau latvį paskutinį kartą. į trečią asta j sėdi ant uodegos ir mane tai jau nervina. į keturioliktą, penkioliktą paspaudžiu ir atitrūkstu, prieš šešioliktą pamatau išvažiuojančią renatą ir visai netoli punkto astą š. aha, gerai turiu šansą, kurį čia pat prarandu - iš šešiolikto nuvažiuoju į aštuonioliktą pagal sukryžiuotą liniją. deja, toks kartas ne pirmas. tada liūdnai į septynioliktą, vėl aštuonioliktą, ten pamačius rūtą pasakau kad ji padarė tą patį, ji sutinka ir nulekia, o aš pabaigiu trasą dar padarydama klaidą į dvidešimtą. finišuoju nebeskubėdama, nes priekyje nieko nematau.
viskas.. gaila.. na bent jau nepasidaviau ir variau iki galo. gaila dėl tos kryžminės trasos. stengiausi ir vėl viską ten padėjau.
pastebėjimai. galiu laikyti nemažą greitį, bet tada nematau nukrypimų nuo trasos, jie išmuša iš vėžių. galva su kojomis dar nespėja - turbūt vėlyvo pavasarinio pasirengimo įtaka. patiko greitis, kuriuo galėjau važiuoti ir kai kada netgi techniniai sugebėjimai :) dar patiko kaip vyrų šiandien nusikračiau - abu nusiėmė po dvylikto. neišlaikė tempo?